Iki vestuviu na tiek to reik pazinti zmogu ir tt plius tokia mada ant bangos , bet vaikai , turiu mintyje bendri man nepriimtina, man atrodo, kad vaikai turi gimti seimoje

Na ir aš manau, kad prieš susituokiant visai pravartu pagyventi kartu - daug įvairių dalykų atsiskleidžia pradėjus bendrai tvarkyti buitį Vaikštant tik į pasimatymus - to nepamatai

Teigiamai žiūriu ir pritariu kad riekia pagyvent kartu (nors tai ir nepadeda pažint žmogaus, vistiek kažkodėl visu gražumu pasirodo po vestuvių..)

o mes iki vestuvių kartu negyvenom, bet visai dėl to nesigailiu

Aš visiškai toleruoju tuos, kurie gyvena "susimetę" Jei jiems gerai - man tuo labiau

Toleruoju, bet esu už tradicinę šeimą. Galima gyventi nesusituokus, tačiau vaikai turėtų gimti susituokusių žmonių šeimoje. Manau, kad spaudas pase laimės nepridės, jei darnos nėra iki vedybų...

pagyvenom prieš vestuves "susimetę" nors kai paskaitau kaip žmonės tą susimetimą supranta tai mes gyvenom"susituokę" nuo pirmų dienų ... ta prasme buvvom gana jauni... padėt nebuvo kam... tai kažkaip buvo gaila išmest pinigus į balą, nes MB šeima nesuprato kaip galima susirašyt be baliaus visai giminei ... galų gale kai nusipirkom butą ir apiforminom kaip bendrą nuosavybę... spaudimas pasidarė tiesiog nenormalus susirašėm dėl jų šventos ramybės... dabar galvoju gal ir gerai... nes patys būtumėm prisiruošę tik nėštumo atveju, tai velniai žino kada tas būtų įvykę... nes pastot ne santuokoj nenorėjau, o su MB mąstymu ir nėįmanoma būtų buvę...

O mes daug metukų pragyvenom susimetę ir vaikiuką turėjom , manau spaudas pase nieko nekeičia

Keičia...moteriai tai duoda didesnį saugumo jausmą...

Jei galima, nesutinku šiais laikais nieko neduoda ar su anspaudu ar be jo vedant bendrą buitį skyrybų atveju gautum is vyro islaikymą

Galima nesutikti, juk mes skirtingi žmonės...o be to ir situacijos gali būti skirtingos...Visai neseniai skaičiau, kad skirdamasis vyras savo tikriems vaikams siekė, kad šie gautų mažesnius nei numatyta alimentus...Neįsivaizduojama...Manau, kad šiais laikais - moteris gali save išlaikyti, jei ji dirba...o laukti iš vyro, gal nereikėtų...Niekada nenorėčiau būti namų šeimininkė - tikriausiai nuo sėdėjimo namuose "stogas nuvažiuotų", aišku, nekalbu apie tai, kai reikia - kai gimsta vaikelis, bet ištisai...nu jau ne. Manau, tai kiekvienos moters pasirinkimas. Visada galvoju, kas būtų jeigu...negali niekuomet žinot kaip bus, jei atsitiks (neduok Dieve) nelaimė, ar dar kas nors...

Pritariu visu 1000% ir man nesisėdi :applause:, na o kai vyrai siekia mažesnių alimentų tai ir galima suprast pinigų visiem reik,o jei dar kita šeima...

Mes gyvenam kartu jau ketvirti metai, pasipirso gan anksti, bet pasakiau kad nelabai noriu, nes dar nesnekam viena kalba dabar jau pradejom susineketi del visko, ir jau pradejom planuoti vestuves, nes vaikas, musu nuomone, turi gimti santuokoje. O pagyventi kartu pries santuoka, manau labai reikia, pamatyt kaip zmogus elgiasi netikeciausiose situacijose. Dar galvoju kad ne tik pagyventi , bet ir paatostogauti reiketu kartu, ne kur nors viebutyje, o kur gamtoj, su palapinem, be patogumu.

Aga, tikra tiesa bet va tos krizės, kai būna tai tada ir pasimato su kuom teks gyvenimą praleist

mums buvo tu kriziu ir ne viena, isgyvenom, buvom kartu ir nelaimeje ir bado atveju bet laikemes kartu, manau islaikem gyvenimo egzamina, galima jau ir tuoktis drauge prasitampiusi su vaikinuku puse metu, susimete pagyvent kartu, jau po keliu dienu man skundesi kad tas zmogus nera idealus kaip ji mane pries tai. As uz tai , kad reikia pagyvent kartu pries santuoka.

antsapaudo gi jau nebededa, o žmonės vistiek tuokiasi

jei nebūtume susituokę, tai jau kartu nebebūtume, nes tik gyvenant kartu kai kuriuos sprendimus daug lengviau priimti, nei esant įteisintai santuokai

tikra tiesa, o kol susimete tai tik iskyla problema ir iskart gali keliaut savais keliais, o kai susituoke, tai turi daryt kompromisa.

Mes su vyru "pasitampėm" mėnesį laiko ir susimetėm šmutkes Dar po kelių mėnesių jis man pasipiršo ir dar po kelių mėnesių susituokėm
Po šiai dienai gyvename darniai ir be galo laimingai

na mes kartu jau 7 su puse metu is kuriu sesis gyvenam "susimete" ir tikrai nesiskundziu ir pakankamai saugi jauciuosi tiek del saves tiek del musu vaikiuko

Svarbiausia kad abudu zmones jaustusi laimingi, o visi tie formalumai nesvarbu

Ir jei nuspres ar vyras ar moteris skirtis joks stampas nesusilaikys

Nėra taip paprasta merginos - jei jau nusprendėte, kad kartu sugyvenate - tai ir užsidėkite tą antspaudą dėl tvarkos
O čia jums pamastymui - tikra sesers vyro giminaičio istorija:
Gyveno sau senbernis - turtingas, uždaro būdo vyrukas - visi kaip ir žinojo, kad ne vienas gyvena - bet kadangi pats nesiafišavo, tai niekas ir nesikišo į jo gyvenimą, kaip ir su kuo gyvena - o kai staiga ir netikėtai numiro - tai suvažiavo giminė - palaidojo gražiai - ir visą jo turtą tvarkingai pasidalino - ta moteriškutė, kad ir pragyveno kartu N metelių nieko neįrodė Testamento nebuvo (o jei ir būtų - tai žiūrėk, dar ir užginčiję būtų) - tai giminė viską tvarkingai tarpusavyje sau pasidalino - PAGAL ĮSTATYMUS!!! O juk trūko tik to nelemto štampo!!!